Bėgimo tempo skaičiuoklė
Bėgimo tempo skaičiuoklė parodo, kokiu greičiu bėgate: įveskite distanciją ir laiką — pamatysite tempą minutėmis kilometrui ir myliai, greitį km/val. ir mi/h, taip pat numatomą laiką populiariausiose distancijose: 5 km, 10 km, pusmaratonio ir maratono. Yra ir atvirkštinis režimas: nustatykite tempą, o skaičiuoklė parodys, per kiek laiko nubėgsite bet kurią distanciją. Visi skaičiavimai vyksta jūsų įrenginyje.
Kaip naudotis skaičiuokle
Pasirinkite režimą. «Tempas pagal distanciją ir laiką»: nurodykite distanciją (5 km, 10 km, pusmaratonį, maratoną ar kitą) ir savo laiką valandomis, minutėmis ir sekundėmis; skaičiuoklė parodys tempą min/km ir min/mi, greitį km/val. ir mi/h bei laiką populiariose distancijose esamu tempu. «Laikas pagal tempą»: nustatykite tempą (minutės ir sekundės kilometrui), o skaičiuoklė apskaičiuos galutinį laiką pasirinktoje distancijoje. Jei bėgimas truko trumpiau nei valandą, valandų lauką galite palikti nulį.
Bėgimo tempo formulė
Tempas yra laikas padalintas iš distancijos: tempas = laikas ÷ distancija. Greitis yra atvirkštinis dydis: greitis = distancija ÷ laikas. Pavyzdys: nubėgote 10 km per 1 valandą. Tempas = 60 minučių ÷ 10 km = 6:00 kilometrui. Greitis = 10 km ÷ 1 val. = 10 km/val. Tempas myliai skaičiuojamas pagal tikslų mylios ilgį: 1 mylia = 1,609344 km, todėl 6:00/km ≈ 9:39/mylią, o 10 km/val. ≈ 6,2 mi/h.
Laikas populiariose distancijose
Nustatytu tempu skaičiuoklė parodo numatomą laiką keturiose klasikinėse distancijose: 5 km — populiariausia pradedančiųjų distancija, 10 km — pagrindinė mėgėjų varžybų distancija, pusmaratonis (21,0975 km) ir maratonas (42,195 km) — klasikinės ilgosios distancijos. Pavyzdžiui, esant 6:00/km tempui, 5 km nubėgsite per 30 minučių, 10 km — per valandą, pusmaratonį — per 2 valandas 6 minutes, o maratoną — per 4 valandas 13 minučių. Šie skaičiai padeda planuoti startą naujoje distancijoje atsižvelgiant į dabartinę formą.
Nuo ko priklauso tempas realiose varžybose
Skaičiavimas daro prielaidą, kad laikysite tą patį tempą visoje distancijoje. Praktiškai beveik visada gaunasi šiek tiek lėčiau: ilgose distancijose auga nuovargis, jaudulio apimti bėgikai pirmuosius kilometrus nubėga per greitai, o ilgesnėse nei valanda distancijose pridedami sustojimai prie gėrimo punktų. Į tempą įtakos turi reljefas (kilimai atima 10–20 sekundžių kilometrui ar daugiau), oras (karštis ir vėjas sulėtina), danga (asfaltas greitesnis nei žvyrkelis ir takas) net avalynė. Todėl ilgajam bėgimui planuokite tempą su 2–5 % atsarga nuo apskaičiuotojo.
Kaip gerinti tempą
Tempas auga nuo reguliaraus darbo, o ne nuo retų treniruočių «iki išsekimo». Pagrindiniai principai: 80 % bėgimų lakite lėtu tempu, kuriuo galite laisvai kalbėti (jis ugdo ištvermę be perkrovų), kartą per savaitę — intervalus arba bėgimą tempu (atkarpomis greičiau nei tikslinis tempas), kartą per savaitę — ilgąją treniruotę. Pridėkite jėgos pratimus ir stebėkite svorį: kiekvienas nereikalingas kilogramas jaučiasi tempu. Savaitės apimtį didinkite ne daugiau kaip 10 %, kitaip auga traumų rizika. Naujoko pažanga greita (minutės per sezoną), patyrusių bėgikų — 10–20 sekundžių kilometrui per metus.
Apribojimai
Skaičiuoklė naudoja supaprastintą modelį: vienodas tempas visoje distancijoje ir idealios sąlygos. Faktinis laikas ilgajame bėgime beveik visada skiriasi nuo apskaičiuoto — paprastai į blogesnę pusę. Rezultatai neatsižvelgia į jūsų pasiruošimą, reljefą, orus ar savijautą starto dieną; naudokite juos kaip orientyrą, o ne kaip prognozę. Jei jaučiate sąnarių skausmus, galvos svaigimą ar stiprų dusulį, sumažinkite krūvį ir prireikus kreipkitės į gydytoją.
Frequently asked questions
Updated: Nov 21, 2026